1. Izraeli, nesidžiauk, nedžiūgauk kaip tautos! Tu paleistuvaudamas palikai savo Dievą, pamėgai užmokestį kiekviename klojime.
2. Klojimas ir vynuogių spaustuvas jų nemaitins, ir šviežias vynas jiems nepadės.
3. Jie neliks Viešpaties krašte: Efraimas grįš į Egiptą ir Asirijoje valgys nešvarų maistą.
4. Jie neaukos Viešpačiui geriamųjų aukų, ir kitos jų aukos Jam nepatiks. Jų aukos bus kaip gedinčiųjų duona; visi, kurie jų valgys, susiteps, nes jų duona tinka tik pasisotinti, bet į Viešpaties namus ji nepateks.
5. Ką jūs darysite iškilmių dienomis ir Viešpaties šventės dieną?
6. Kas išliks po sunaikinimo, išeis į Egiptą, Nofe jie bus palaidoti. Jų sidabras apaugs piktžolėmis, ir jų palapinėse augs erškėčiai.
7. Priartėjo aplankymo dienos ir atsiskaitymo metas. Izraelis tai žino! Pranašaskvailys, dvasinis žmogusbeprotis! Tai dėl tavo kalčių daugybės, dėl didelės neapykantos.
8. Efraimo sargas yra su mano Dievu. Bet pranašasžabangai visuose jo keliuose, neapykanta Dievo namuose.
9. Žmonės sugedo kaip Gibėjos dienomis. Jis atsimins jų kaltę, baus juos už jų nuodėmes.
10. Man Izraelis buvo kaip vynuogės dykumoje, jūsų tėvai kaip ankstyvi figmedžio vaisiai. O jie nuėjo pas Baal Peorą, pasišventė gėdai ir tapo pasibjaurėtini kaip ir tie, kuriuos jie pamilo.