21. Viešpaties angelas ištiesė lazdą, kurią laikė rankoje, ir jos galu palietė mėsą. Iš uolos pakilo ugnis ir sudegino mėsą bei duoną. Tada Viešpaties angelas pradingo jam iš akių.
22. Kada Gedeonas suprato, kad čia buvo Viešpaties angelas, jis tarė: „Viešpatie Dieve! Vargas man! Aš mačiau Viešpaties angelą veidas į veidą“.
23. Viešpats jam atsakė: „Ramybė tau! Nebijok, nemirsi!“
24. Gedeonas ten pastatė aukurą Viešpačiui ir pavadino jį „Viešpats yra ramybė“. Jis tebestovi iki šios dienos abiezerių Ofroje.
25. Tą pačią naktį Viešpats jam liepė: „Imk jauną jautį, priklausantį tavo tėvui, ir antrą septynmetį jautį, nugriauk Baalio aukurą, kurį pastatė tavo tėvas, ir iškirsk prie jo esančią giraitę.
26. Pastatyk aukurą Viešpačiui, savo Dievui, ant šitos uolos nurodytoje vietoje. Tuomet aukok antrą jautį kaip deginamąją auką ant giraitės, kurią iškirsi, malkų“.
27. Gedeonas su dešimčia savo tarnų padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Tačiau, bijodamas savo tėvo namiškių ir miesto žmonių, jis padarė tai ne dienos metu, bet naktį.