7. Tada Izraelio karalius, sušaukęs visus krašto vyresniuosius, jiems kalbėjo: „Klausykite ir stebėkite, kaip Ben Hadadas siekia pikto. Jis atsiuntė pas mane pasiuntinius, reikalaudamas mano žmonų, vaikų, sidabro ir aukso, ir aš jam neprieštaravau“.
8. Visi vyresnieji ir tauta jam atsakė: „Neklausyk ir nesutik!“
9. Ahabas atsakė Ben Hadado pasiuntiniams: „Sakykite mano valdovui karaliui, kad aš visa, ko jis reikalavo pradžioje, darysiu, bet paskutinio jo reikalavimo nevykdysiu“. Pasiuntiniai viską pranešė Ben Hadadui.
10. Karalius vėl siuntė pas Ahabą pasiuntinius su tokiu pranešimu: „Tegul dievai padaro man tai ir dar daugiau, jei Samarijos dulkių bent po saują užtektų žmonėms, kurie seka mane“.
11. Izraelio karalius atsakė: „Tenesigiria tas, kuris susijuosia, tarsi jau nusijuostų“.
12. Kai išgirdo šitą atsakymą, Ben Hadadas puotavo su karaliais palapinėje. Jis įsakė savo tarnams pasiruošti, ir tie išsirikiavo kovai prieš miestą.
13. Pranašas priėjo prie Izraelio karaliaus Ahabo ir tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Ar matai visą šitą daugybę? Aš ją šiandien atiduosiu į tavo rankas, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats’“.
14. Ahabas klausė: „Per ką?“ Pranašas atsakė: „Taip sako Viešpats: ‘Per sričių kunigaikščių jaunuolius’“. Karalius vėl klausė: „Kas turi pradėti mūšį?“ Jis atsakė: „Tu“.
15. Sričių kunigaikščių jaunuolių buvo du šimtai trisdešimt du, o iš viso izraelitų – septyni tūkstančiai.
16. Jis išėjo vidudienį; Ben Hadadas buvo nusigėręs, gerdamas palapinėje su trisdešimt dviem karaliais, jo sąjungininkais.