1. Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.
2. Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.
3. Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.
4. Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis – tekanti srovė.
5. Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.
6. Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.
7. Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos – pinklės jo sielai.
8. Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
9. Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.
10. Viešpaties vardas – tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.
11. Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.
12. Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.