1. Viešpats kalbėjo man:
2. „Žmogaus sūnau, sakyk Tyro kunigaikščiui: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tavo širdis išpuiko ir tu tarei: ‘Aš esu Dievas, sėdintis Dievo soste jūros vidury’. Tačiau tu esi žmogus, ne Dievas, nors save laikai lygiu Dievui.
3. Štai tu esi išmintingesnis už Danielių ir žinai visas paslaptis,
4. savo išmintimi ir sumanumu tu įsigijai turtų, surinkai aukso ir sidabro į savo iždą,
5. išmintingai prekiaudamas, padauginai turtų ir tavo širdis išpuiko nuo jų’.
6. Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi laikai save lygiu Dievui,
7. Aš atvesiu prieš tave svetimšalius, žiaurią tautą. Jie išsitrauks kardus prieš tavo išminties puikumą ir suterš tavo spindesį.
8. Jie nustums tave į duobę, ir tu mirsi jūroje nužudytųjų mirtimi.
9. Ar ir tada sakysi: ‘Aš – Dievas’, savo žudytojų akivaizdoje? Tu esi ne Dievas, o žmogus, patekęs į žudytojų rankas.
10. Tu mirsi neapipjaustytųjų mirtimi nuo svetimųjų rankos, nes Aš taip pasakiau, – sako Viešpats Dievas’“.
11. Viešpats vėl kalbėjo man: