1. Karalius ir Hamanas atėjo pas karalienę Esterą į vaišes.
2. Tą dieną, gerdamas vyną, karalius vėl klausė karalienę Esterą: „Pasakyk man savo prašymą, karaliene Estera. Suteiksiu tau, ko norėsi, net jei prašytum ir pusės mano karalystės“.
3. Karalienė atsakė: „Karaliau, jei radau malonę tavo akyse ir sutinki mano prašymą patenkinti, palik mane ir mano tautą gyvus.
4. Aš ir mano tauta esame atiduoti mirčiai ir sunaikinimui. Jei mes būtume parduodami vergais, aš tylėčiau ir karaliaus nevarginčiau“.
5. Karalius Ahasveras klausė karalienės Esteros: „Kas jis toks ir kur jis yra, kuris drįsta tą daryti?“
6. Estera atsakė: „Mūsų priešas ir persekiotojas yra šitas piktadarys Hamanas“. Hamanas labai išsigando.
7. Karalius užsirūstinęs pakilo nuo stalo ir išėjo į rūmų sodą, o Hamanas suklupo prieš karalienę Esterą, prašydamas palikti jį gyvą, nes jis suprato, kad jo laukia karaliaus bausmė.
8. Sugrįžęs iš rūmų sodo, karalius rado Hamaną, sukniubusį ant lovos prie Esteros, ir sakė: „Jis nori karalienę išprievartauti mano namuose ir mano akivaizdoje!“ Karaliui ištarus šiuos žodžius, Hamano veidas buvo uždengtas.
9. Karaliaus eunuchas Harbona tarė: „Hamano kieme yra pastatytos penkiasdešimties uolekčių aukščio kartuvės pakarti Mordechajui, kuris išgelbėjo karaliaus gyvybę“. Karalius įsakė: „Pakarkite jose Hamaną“.
10. Jie pakorė jį Mordechajui skirtose kartuvėse. Po to karaliaus pyktis atslūgo.