14. Seniūnai pasitraukė iš miesto vartų,jaunuoliai – nuo savo muzikos.
15. Dingo mūsų širdies džiaugsmas,gedulu virto mūsų šokiai.
16. Vainikas nukrito mums nuo galvos;vargas mums, nes mes nusidėjome!
17. Mūsų širdys dėl to serga,mūsų akys nuo šių dalykų aptemo,
18. Siono kalnas guli nuniokotas,šakalai ant jo bastosi.
19. O tu, VIEŠPATIE, viešpatauji amžinai,tavo sostas tveria per visas kartas.
20. Kodėl mus visiškai užmiršai?Kodėl mus palikai taip ilgai?
21. Susigrąžink mus, VIEŠPATIE,kad galėtume sugrįžti!Atnaujink mūsų dienas kaip anksčiau!
22. Nebent tu būtumei mus visiškai atmetęs,ant mūsų įpykęs be saiko?!