1. א O kokia vieniša dabar sostinė,kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių!Kadaise didinga tarp tautų,dabar ji lyg našlė!Kadaise šalių valdovė,dabar ji tapo verge!
2. ב Karčiai ji verkia nakčia,ašaros vilgo jos skruostus.Tarp visų jos meilužių nėrakas ją paguostų.Visi jos bičiuliai klastingai pasielgė su jair tapo jos priešais.
3. ג Judo tauta išėjo į tremtįvargti ir sunkiai vergauti.Gyvendama išblaškyta tautoseji poilsiui vietos neranda.Visi jos persekiotojai ją nusivijokenčiančią.
4. ד Keliai į Sioną liūdi,nes nėra kam eiti į šventes.Visi jos vartai išgriauti,jos kunigai dejuoja.Visos jos mergaitės sielvartauja,karti jos dalia.
5. ה Jos engėjai dabar šeimininkauja,jos priešai puikiai gyvena,nes VIEŠPATS užliejo ją skausmuuž jos nusikaltimų daugybę.Jos mažutėliai išėjo į nelaisvęengėjų varomi.
6. ו Išėjo iš Siono duktersvisa jos didybė.Jos didžiūnai tarsi elniai,nerandantys sau ganyklos,vos galėjo paeitipersekiotojų priekyje.
7. ז Jeruzalė atsimena visus brangumynus,priklausiusius jai senovėje,jos skausmo ir klajonių dienomis.Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.
8. ח Jeruzalė sunkiai nusidėjo,todėl virto pajuoka.Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina,nes pamatė jos gėdą.Net ji pati vaitoja,negali į save pažiūrėti.
9. ט Jos nešvarumai lipo jai prie sijono,apie savo ateitį ji nepagalvojo.Jos kritimas buvo baisus,ir nebuvo, kas ją paguostų.„VIEŠPATIE, pažvelk į mano skausmą,nes priešas puikuojasi!“
10. י Engėjas ištiesė ranką į visa,kas jai brangu.Ji net matė į jos Šventykląįeinant pagonis,kuriems tu uždraudeiįeiti į savo bendriją.
11. כ Visi jos žmonės dejuojaieškodami duonos.Jie maino savo brangumynus į valgįgyvybei palaikyti.„Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pamatyk,kaip aš suniekinta!
12. ל Jums taip niekada tenebūna!Visi, kurie einate šiuo keliu, pažvelkite ir pamatykite,ar yra toks skausmas, kaip tas skausmas,kuris ištiko mane,kai VIEŠPATS man kirtosavo degančio pykčio dieną?
13. מ Jis iš aukštybių pasiuntė ugnįgiliai į mano kaulus.Mano kojoms paspendė pinkles,parvertė mane.Paliko mane apstulbusią,kenčiančią visą laiką.
14. נ Mano nusikaltimai į jungą buvo surišti,jo rankos supinti.Uždėtas man ant kaklojis sekina mano jėgas.Viešpats atidavė mane į rankas,kurioms nepajėgiu priešintis.
15. ס Visus galiūnus, kuriuos turėjau, VIEŠPATS atmetė.Jis pašaukė prieš mane kariuomenęmano jaunų vyrų sunaikinti.Viešpats traiškė mergelę, Judo dukterį,vynuogę vynuogių spaudykloje.
16. ע Dėl šių dalykų aš verkiu,mano akys plūsta ašaromis.Toli nuo manęs, kas galėtų paguostiir atgaivinti mano dvasią.Mano vaikai bejėgiai,nes priešas nugalėjo“.
17. פ Sionas grąžo rankas,bet jį paguosti nėra kam. VIEŠPATS pašaukė Jokūbokaimynus tapti jam priešais.Tarp jų Jeruzalė virtonešvariu skuduru.
18. צ „VIEŠPATS teisus,nes aš maištavau prieš jo žodį.Betgi klausykitės, visos tautos!Pasižiūrėkite į mano skausmą!Mano jaunuolės ir jaunuoliaiišėjo į nelaisvę.
19. ק Šaukiausi savo meilužių,bet jie mane apvylė.Mano kunigai ir seniūnaižuvo miesteieškodami valgyti,norėdami išlikti gyvi.
20. ר Pasižiūrėk, VIEŠPATIE, kaip man skaudu!Aš visa sukrėsta,širdis blaškosi krūtinėje,nes labai maištavau.Lauke mirtį neša kalavijas,viduje – maras.
21. ש Kai jie girdėjo mane dejuojančią,nebuvo kam manęs paguosti.Visi mano priešai girdėjo apie mano nelaimęir džiaugiasi, nes tu tai padarei.Siųsk tą dieną, kurią kadaise paskelbei;tebūna jiems kaip man.
22. ת Teiškyla tavo akivaizdon visas jų nedorumas!Pasielk su jais,kaip pasielgei su manimidėl visų mano nusikaltimų,nes aš dejuodama gyvenu,serga mano širdis“.