1. Dėk ragą prie lūpų!Tarsi vanagas virš VIEŠPATIES Namų įsikūrė nelaimė,nes jie sulaužė mano Sandorąir buvo neištikimi mano mokymui.
2. Jie šaukia man:‘Mūsų Dieve! Mes, Izraelis, tave pažįstame!’
3. Izraelis atmetė tai, kas gera; priešas jį persekios.
4. Jie rinkosi karalius, bet ne per mane,skyrė didžiūnus, bet be mano žinios.Iš sidabro ir aukso pasidarė stabųsavo pačių pražūčiai.
5. Atmečiau tavo veršį, Samarija!Užsidegiau įniršiu ant jų!Kiek ilgai jie nepajėgs atgautisavo nekaltumo?
6. Juk tai kyla iš Izraelio;jį padarė meistras,bet tai ne Dievas.Į šukes sudaužytas bus Samarijos veršis!
7. Jie sėja vėją,todėl pjaus audrą.Javų šiaudai be varpųnegali duoti miltų,o jei ir duotų,juos surytų svetimieji.
8. Izraelis jau prarytas;dabar jie tarp tautų –kaip nereikalingas indas.
9. Juk jie ėjo į Asirijąkaip vienišas laukinis asilas,o Efraimas samdėsi meilužius.
10. Nors jie samdo tautas,dabar aš pats juos surinksiu,ir greitai jie raitysispo karalių ir didžiūnų našta.
11. Efraimas gausino aukurus,kad išpirktų nuodėmę,bet aukurai jam tapo proga nusidėti.
12. Nors surašau jam daugybę pamokymų,jie laikomi nepriimtinais.
13. Jie aukoja rinktines skerdžiamąsias aukasir valgo aukų mėsą,bet VIEŠPATS jų nepriima.Dabar jis atmins jų kaltęir nubaus už nuodėmes.Jie turės grįžti į Egiptą!
14. Izraelis užmiršo savo Kūrėjąir prisistatė rūmų,Judas pagausino įtvirtintų miestų,bet aš pasiųsiu ugnį ant jo miestųir surysiu jo tvirtoves.