4. „Tačiau aš buvau VIEŠPATS, tavo Dievas,nuo dienų Egipto žemėje;tu nepažįsti kito Dievo, išskyrus mane,ir be manęs nėra kito gelbėtojo.
5. Aš maitinau tave dykumoje,sausros žemėje.
6. Kai juos maitinau, jie buvo sotūs;jie buvo sotūs, bet jų širdis išpuiko,todėl jie užmiršo mane.
7. Būsiu jiems kaip liūtas,tykosiu kaip leopardas prie kelio.
8. Pasitiksiu juos kaip jauniklių netekusi meškair suplėšysiu jų širdies dangą;rysiu juos ten kaip liūtė,plėšysiu juos kaip laukinis žvėris.
9. Sunaikinsiu tave, Izraeli!Kas tau gali padėti?
10. Kur gi tavo karalius?Tegelbsti jis tave!Kur visų tavo miestų valdovai,apie kuriuos sakei: ‘Duok man karalių ir didžiūnus!’?
11. Daviau tau karalių savo įniršiuir atėmiau savo pykčiu.
12. Efraimo kaltė surišta į ryšulį,jo nuodėmė padėta apsaugon.
13. Gimdyvę apima skausmai,bet jis – neišmintingas sūnus,nes laiku nenori eiti ten,kur veržiasi kūdikiai.
14. Ar išpirksiu juos iš Šeolo galios,ar atpirksiu juos iš mirties? O mirtie, kur tavo rykštės!O Šeole, kur tavo geluonis!Nėra užuojautos mano akyse!
15. Nors jis klestės tarp brolių,ateis rytys, VIEŠPATIES vėjo gūsis,kylantis iš dykumos,ir nuseks jo šulinys, išdžius jo šaltinis.Iš jo iždo bus atimta visa, kas brangu“.