1. Klausykitės, ką VIEŠPATS sako:„Pakilk, iškelk bylą kalnų akivaizdoje,ir tegirdi kalvos tavo balsą!“
2. Klausykitės, kalnai, apie VIEŠPATIES byląir jūs, patvarieji žemės pamatai,nes VIEŠPATS bylinėjasi su savo tauta,skelbia ieškinį Izraeliui.
3. „Mano tauta, ką aš tau padariau?Kuo gi tave nuvarginau?Atsakyk man!
4. Juk išvedžiau tave iš Egipto žemės,išpirkau tave iš vergijos namųir pasiunčiau tau vadovauti Mozę,Aaroną ir Mirjamą.
5. Mano tauta, atmink,ką buvo sumanęs Moabo karalius Balakas,ką jam atsakė Beoro sūnus Bileamasir kas nutiko nuo Šitimų iki Gilgalo,kad žinotumei VIEŠPATIES teisumo darbus“.
6. „Kuo nešinas ateisiu į VIEŠPATIES Artumąir nusilenksiu aukštybių Dievui?Ar ateisiu su deginamosiomis aukomis,su mituliais veršiais?
7. Argi VIEŠPATS bus patenkintastūkstančiais avinų,begaliniu srautu aliejaus?Ar atiduosiu savo pirmagimįuž savo nusikaltimą,savo kūno vaisiųuž savo nuodėmę?“
8. Žmogau, jis tau pasakė,kas gerair ko iš tavęs reikalauja VIEŠPATS:tik daryti, kas teisinga,mylėti ištikima meileir nuolankiai eiti su savo Dievu.
9. VIEŠPATIES balsas šaukia miestui(didžiai išmintinga bijoti tavo vardo):„Klausykitės, gimine ir miesto taryba!
10. Argi aš galiu nematyti nedorai įgytų turtųnedorėlių namuoseir keikiamos sumažintos efos?
11. Argi aš galiu pakęsti apgavikiškas svarstyklesir nesąžiningų svarsčių maišą?
12. Tavo turtuoliai pilni smurto,tavo gyventojai meluojaapgauliais liežuviais burnoje.
13. Todėl aš tave ir parbloškiau,nuniokodamas dėl tavo nuodėmių.
14. Tu valgysi, bet nepasisotinsi,ir tavęs nepaliks kankinantis alkis;tu įgysi, bet neišsaugosi,o jei ką ir išsaugotum,aš atiduosiu kalavijui.
15. Tu sėsi, bet nepjausi,spausi alyvas, bet aliejumi nesitepsi;traiškysi vynuoges, bet vyno negersi.
16. Tu laikeisi Omrio įstatų,visų Ahabo namų darbųir sekei jų užmojais.Todėl paversiu tave tyrlaukiais,o tavo gyventojus – pajuoka,ir tu turėsi pakelti mano tautos panieką“.