1. Kas galėtų patikėti tuo, ką mes girdėjome?Kam buvo apreikšta VIEŠPATIES ranka?
2. Jis išaugo kaip atžala jo akivaizdoje,kaip šaknis sausoje žemėje.Jis buvo nei patrauklus, nei gražus:matėme jį, bet nepamėgome.
3. Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas,skausmų vyras, apsipratęs su negalia,toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.
4. Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias,sau užsikrovė mūsų skausmus.O mes laikėme jį raupsuotu,Dievo nubaustu ir nuvargintu.
5. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.
6. Visi mes pakrikome lyg avys,kiekvienas eidamas savo keliu,o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę.
7. Nors buvo žiauriai kankinamas,jis pakluso ir burnos nepravėrė. Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti,kaip tyli avis kerpama,taip jis nepratarė nė žodžio.
8. Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas,ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą?Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės kraštoir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę,
9. jam buvo skirtas kapas tarp nedorėlių,laidojimo vieta su piktadariais,nors jis nebuvo padaręs nieko bloganei ištaręs melagingo žodžio.
10. Bet VIEŠPATS norėjo, kad jis kentėtų negalią.Atidavęs save kaip atnašą už kaltę,jis matys palikuonis ir gyvens ilgą laiką.Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis.
11. Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,prisiėmęs bausmę už jų kaltes.
12. Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,su galiūnais jis dalysis grobiu,nes atidavė save mirčiaiir buvo priskirtas nusidėjėliams.Jis prisiėmė daugelio nuodėmes ir užsistojo už nusidėjėlius.