1. Ėriukų siųskite krašto valdovuiiš Selos dykumoje į Siono dukters kalną.
2. Moabo dukterys būriuojasi prie Arnono brastųkaip išbaidyti paukščiai,kaip jaunikliai, išmesti iš lizdo:
3. „Duoki patarimą, užjauski!Tebūna tavo šešėlis jiems it vėsi naktisvidurdienio karštyje;duoki pastogę benamiams,neišduok pabėgėlių.
4. Tegyvena Moabo benamiai pas tave,būk jiems prieglobstis nuo grobiko“.Kai pasibaigs siautėjimas,liausis plėšikavimas,ir niokotojai pasitrauks iš krašto,
5. sostas bus saugus dėl ištikimos meilėsDovydo palapinėje.Jame sėdės ištikimas teisėjas,siekiantis teisingumoir stropiai vykdantis teisumą.
6. Girdėjome apie Moabo išdidumą –be saiko buvo išdidus, –apie jo išpuikusį, pasipūtusį įžūlumą.Tai tik tušti plepalai!
7. Terauda Moabo žmonės Moabo,terauda visas kraštas!Kir Hareseto razinų plokštainių jie liūdi, širdgėlos apimti.
8. Hešbono atšlaičių vynuogynaiir Sibmos vijokliniai vynmedžiai sunaikinti,nors jų raudonos kekės kadaiseir nugirdė tautų viešpačius,nors kadaise jie raizgėsiiki pat Jazero ir driekėsi per dykumą,nors kadaise jų šakos plėtojosiir tiesėsi anapus jūros.
9. Todėl verkiu Sibmos vynmedžių,lygiai kaip verkiu Jazero.Laistau tave ašaromis, o Hešbone ir Eleale,nes tavo vasaros vaisius ir pjūtįužgožė kovos šūksniai.
10. Iš sodųprapuolė džiaugsmas ir linksmybė,vynuogynuosenebėra dainų ir džiugaus klegesio,vyno spaudyklosenėra kam traiškyti kekių;nutilo vynuogių rinkėjų garsai.
11. Todėl dėl Moabomano širdis rauda tarsi lyra,aš dejuoju dėl Kir Hereso.
12. Pavargę savo aukštumų alkuose, Moabo žmonės eis melstis į savo šventyklą. Bet iš to nebus jiems jokios naudos.
13. Tai žodis, kurį anksčiau buvo ištaręs VIEŠPATS apie Moabą.
14. Dabar VIEŠPATS sako: „Po trejų metų – samdinio metų – Moabo didybė bus pažeminta. Nors jis ir turi daug gyventojų, liks tik likutis, mažutis ir silpnas“.