1. Savo guoly visą naktį ieškojau to,kurį myli mano širdis;ieškojau, bet negalėjau rasti.
2. Turiu tad keltis ir išvaikščioti miestą,gatves ir aikštes,turiu ieškoti to, kurį myli mano širdis.Ieškojau, bet jo neradau.
3. Užtikau panaktinius,apeinančius miestą.„Ar nematėte to, kurį myli mano širdis?“
4. Vos praėjusi pro juos,radau tą, kurį myli mano širdis.Tvirtai apkabinau ir nepaleidau,kol neįsivedžiau į savo motinos namus,į kambarį tos, kuri mane pagimdė.
5. Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukterys,gazelėmis ar laukų stirnomis:nebudinkite ir nežadinkite meilės,kol ji pati neprabus!
6. [Choras:] Kas ten ateina iš dykumostarsi dūmų stulpas,kupinas miros, smilkalųir visų kvepiančių pirklio miltelių?
7. Tai Saliamono neštuvai!Juos supa šešiasdešimt vyrų,Izraelio galiūnų:
8. visi ginkluoti kalavijaisir įgudę kovoti.Prie kiekvieno juosmens kalavijasapsiginti nuo pavojų nakties sargyboje.
9. Karalius Saliamonas pasidirbdino nešamą sostąiš Libano medžių.
10. Jo stulpai pasidabruoti,atlošas paauksuotas,o sėdynė iš raudono vilnonio audeklo.Vidus jo su meileJeruzalės dukterų išpuoštas.
11. Siono dukterys, išeikite ir pasižiūrėkiteį karalių Saliamoną,į vainiką, motinos jam uždėtą per vestuves,jo širdies džiaugsmo dieną.