12. Jei kas nešasi pašventintos mėsos savo drabužio skverne ir paliečia tuo skvernu duoną, viralą, vyną ar aliejų, kiekvieną valgį, tai ar taps jie pašventinti?“ – „Ne“, – atsakė kunigai.
13. Agėjas vėl klausė: „Jei kas nors, susiteršęs palietęs lavoną, paliestų kurį iš valgių, tai ar tas taptų nešvarus?“ – „Taip, jis tampa nešvarus“, – atsakė kunigai.
14. Tuomet Agėjas tęsė:„Tokia ir ši tauta,tokia ir ši gentis mano akivaizdoje, –tai VIEŠPATIES žodis, –toks kiekvienas jų rankų darbas;net tai, ką jie aukoja, yra nešvaru.
15. Bet dabar įsidėmėkite, kas dėsis nuo šios dienos ir ateityje. Kol nebuvo dėtas akmuo ant akmens VIEŠPATIES šventykloje,
16. kaip jums sekėsi? Kai nueidavo kuris prie dvidešimt saikų javų krūvos, ten jų būdavo tik dešimt; kai nueidavo kuris prie vyno statinės pasisemti penkiasdešimt saikų, jų būdavo tik dvidešimt.
17. Plakiau jus, visus jūsų rankų darbus sausra, kūlėmis ir kruša, tačiau jūs pas mane negrįžote, – tai VIEŠPATIES žodis. –
18. Įsidėmėkite, kas darysis nuo šiandien, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos. Nuo tos dienos, kai buvo padėti VIEŠPATIES šventyklos pamatai, įsidėmėkite,
19. ar svirne vis dar trūks grūdų sėklai. Ar vynuogė, figmedis, granatmedis ir alyvmedis vis dar neneš vaisių? Nuo šiandien jus laiminsiu!“
20. Antrąkart VIEŠPATIES žodis pasiekė Agėją mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną:
21. „Kalbėk Judo valdytojui Zerubabeliui. Sakyk: ‘Sudrebinsiu dangus ir žemę,
22. nugriausiu karalysčių sostus, sunaikinsiu tautų karalysčių galybę. Išvartysiu karo vežimus drauge su jų įgulomis; žirgai klups, o jų raiteliai žudys vienas kitą kalaviju.
23. Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – paimsiu tave, Zerubabeli, mano tarne, Šaltielio sūnau, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir padarysiu tave savo antspaudo žiedu, nes aš tave išsirinkau’“, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis.