5. Taigi Erodas norėjo nužudyti Joną, bet bijojo liaudies, kuri laikė jį pranašu.
6. Erodo gimimo dieną Erodiados duktė šoko svečiams ir taip patiko Erodui,
7. kad jis prisiektinai pažadėjo duoti jai, ko tik prašysianti.
8. O ši, savo motinos primokyta, tarė: „Duok man čia dubenyje Jono Krikštytojo galvą“.
9. Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl svečių liepė duoti.
10. Jis pasiuntė [budelį], kad nukirstų kalėjime Jonui galvą.
11. Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.
12. Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui.
13. Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.
14. Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius.
15. Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones kad nuėję į kaimus nusipirktų maisto“.