Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Mato 14:11-28 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

11. Galva buvo atnešta dubenyje ir įteikta mergaitei, kuri ją nunešė motinai.

12. Jono mokiniai atėję pasiėmė kūną, palaidojo ir davė žinią Jėzui.

13. Tai išgirdęs, Jėzus laiveliu nuplaukė į dykvietę, į vienumą. Minios sužinojo ir iš miestų pėsčiomis nusekė paskui.

14. Kai išlipo į krantą ir pamatė daugybę žmonių, Jėzui pagailo jų, ir jis išgydė jų ligonius.

15. Atėjus vakarui, prisiartino mokiniai ir tarė: „Vietovė tuščia, ir jau vėlus metas. Atleisk žmones kad nuėję į kaimus nusipirktų maisto“.

16. Jėzus atsakė: „Nėra reikalo jiems iš čia eiti. Jūs duokite jiems valgyti“.

17. Jie atsiliepė: „Mes čia teturime penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis“.

18. Jėzus tarė: „Atneškite man juos“.

19. Ir liepęs miniai susėsti ant žolės, jis paėmė penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė ir davė mokiniams, o tie dalijo žmonėms.

20. Visi valgė ir pasisotino. Ir pririnko nulikusių gabaliukų dvylika pilnų pintinių.

21. O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų, be moterų ir vaikų.

22. Tuojau pat Jėzus prispyrė mokinius sėsti į valtį ir pirma jo irtis į kitą krantą, kol jis atleisiąs minią.

23. Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir atėjus vakarui jis buvo ten vienas.

24. Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas.

25. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi.

26. Pamatę jį, einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti.

27. Jėzus tuojau juos prakalbino: „Nenusiminkite! Tai aš. Nebijokite!“

28. Petras atsiliepė: „Viešpatie, jei čia tu, liepk man ateiti pas tave vandeniu“.

Skaityti visą skyrių Mato 14