40. Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę!
41. Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs“.
42. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
43. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.
44. Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos,
45. saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau.
46. O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.
47. Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“
48. Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.
49. Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.