32. šviesą pagonims apšviestiir tavosios Izraelio tautos garbę“.
33. Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.
34. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,
35. ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
36. Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,
37. o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.
38. Ir ji tuo pat metu priėjusi šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
39. Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.
40. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.
41. Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų.
42. Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.
43. Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo.
44. Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų.
45. Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.
46. Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.
47. Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais.