2. seseriai Apfijai, mūsų bendražygiui Archipui ir visai tavo namuose susirenkančiai bendruomenei:
3. malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties!
4. Aš visuomet dėkoju savo Dievui, prisimindamas tave savo maldose,
5. nes girdžiu apie tavo tikėjimą ir meilę Viešpačiui Jėzui ir visiems šventiesiems.
6. Meldžiu, kad tavoji tikėjimo bendrystė būtų veiksminga ir išaugtų į pažinimą visokio gėrio mumyse, nukreipto į Kristų.
7. Aš turėjau daug džiaugsmo ir paguodos iš tavo meilės, nes tu, brolau, atgaivinai šventųjų širdis.
8. Nors ir turėdamas Kristuje drąsos tau liepti,
9. verčiau kreipiuosi meilės vardu toks, koks esu: aš, Paulius, senas žmogus, o šiuo metu ir Kristaus Jėzaus kalinys,
10. prašau tave už savo vaiką, kurio tėvu tapau, būdamas surakintas, už Onesimą.
11. Seniau jis buvo tau nenaudingas, o dabar ir tau, ir man naudingas.
12. Siunčiu tau jį kaip savo širdį.
13. Aš norėjau jį pasilaikyti, kad jis vietoj tavęs man patarnautų, kol esu kalinamas dėl Evangelijos,
14. tačiau be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tartum iš prievartos.