1. Po penkių dienų atvyko vyriausiasis kunigas Ananijas su keliais seniūnais ir advokatu Tertulu. Jie pateikė valdytojui kaltinimus prieš Paulių.
2. Kai pastarasis buvo iškviestas, Tertulas pradėjo savo kaltinamąją kalbą:„Tavo dėka mes turime tikrą taiką ir daug pagerinimų tautai, įvestų tavo rūpesčiu.
3. Mes, prakilnusis Feliksai, visuomet ir visur tai pripažįstame su didžiu dėkingumu.
4. Nenorėdamas tavęs ilgiau gaišinti, prašau tave trumpai mūsų paklausyti su savo įprastu maloningumu.
5. Mes nustatėme, kad šis žmogus tarsi maras kursto sumišimą viso pasaulio žydijoje ir yra nazariečių atskalos vadovas.
6. Jis net mėgino išniekinti šventyklą. Štai kodėl mes jį suėmėme.
8. Iš jo galėsi pats išsiteirauti ir viską sužinoti apie mūsų kaltinimus“.
9. Tiems žodžiams pritarė žydai, tvirtindami, jog taip esą iš tikrųjų.
10. Valdytojui davus ženklą, Paulius atsakė:„Žinodamas tave jau daug metų esant šios tautos teisėju su pasitikėjimu mėginsiu ginti savo bylą.
11. Tau nesunku nustatyti jog prabėgo ne daugiau kaip dvylika dienų, kai aš atvykau į Jeruzalę kaip maldininkas.
12. Nei šventykloje, nei sinagogose, nei mieste niekas manęs nematė su kuo nors besiginčijant ar telkiant minią.
13. Jie negali įrodyti to, kuo dabar mane kaltina.